Po ilgos pertraukos Lietuvių katalikų mokslo akademija išleidžia naują, 5-ąjį tomą iš serijos Fontes Historiae Lituaniae. Tai pirmas šios serijos tomas, išleidžiamas jau laisvoje Lietuvoje. Jame pateikiamos trijų sovietmečiu nukankintų Lietuvos vyskupų teisminės bylos.

1990 m. Kovo 11-osios aktu atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Atgimimo emocinė banga atkreipė dėmesį į priespaudos metų kankinius, sudėjusius savo kraujo ir gyvybės auką ginant žmogaus teises, tikėjime ir Tėvynės laisvę. Pasirodė nemaža leidinių, kuriuose aptariamos sovietmečio aukų patirtos kančios - tai atsiminimai, biografiniai žinynai. Jie dažnai pažymėti Atgimimo, Nepriklausomybės atkūrimo metų jausminio pakilimo antspaudu. Ypač nelengva tuose rašiniuose atskirti, kokiai kankinių grupei -Tėvynės laisvės kovotojų ar tikėjimo liudytojų - jie turėtų būti priskirti. O tai padaryti ypač svarbu, jei norime, kad bent kai kurie iš tų kankinių būrio Visuotinės Bažnyčios būtų paskelbti šventaisiais. Lengviausia tai galima konstatuoti kankinių Bažnyčios kunigų ir vyskupų atveju. Todėl jau pačioje Atgimimo pradžioje buvo kreiptasi į Šventojo Sosto Šventųjų skelbimo kongregaciją (Congregatio de Causis Sanctorum), ir buvo gauti leidimai pradėti beatifikacijos bylą trims Lietuvos vyskupams tikėjimo liudytojams- arkivyskupams Mečislovui Reiniui (1884-1953) ir Teofiliui Matulioniui (1873-1962) bei vyskupui Vincentui Borisevičiui (1887-1946). 1994 m. LKMA XVI Suvažiavimo Kaune metu buvo priimta rezoliucija, kad, norint pagreitinti šių kankinių vyskupų beatifikacijos bylas, LKMA parengs ir išleis iš sovietinio saugumo (KGB) archyvo jų teismines bylas. Šiuo leidiniu LKMA vykdo savo įsipareigojimą.