Knygoje piemenuko lūpomis atskleidžiamas nepriklausomos Lietuvos kaimo gyvenimas, perteikiami  piemenuko išgyvenimai ir patirtys. Perskaičius knygą, visai kitaip nušvinta  piemenėlių dainelės „Saulele Motute, patekėk, patekėk. Mudu maži piemenėliai, patekėk, patekėk...“ Autorius priverčia išgyventi sunkią piemens dalią, šaltį, alkį, šeimininkų pastumdymus... susidaro įspūdis, jog Lietuvos kaimas buvo gana tamsus, lietuviai ūkininkai, buvo gana žiaurūs ir beširdžiai žmonės... Aišku, reikia nepamiršti, jog tokiais būti vertė gyvenimas, gyvenimo būdas (dideli ūkiai, būtini lauko darbai). Ta pati kova dėl būvio juk yra ir mūsų laikais.  Nepaisant neigiamų emocijų, knygoje ir daug grožio, nuostabios Lietuvos gamtos aprašymų.