Priemiesčio kaimas Rukionys mažai kuo skyrėsi nuo kitų, gal tik tuo, kad čia šimtą metų vis Kūčių naktį be pėdsako prapuldavo vienas ar kitas vyras. Kaimas spėliodavo, kas jiems nutiko – žuvo, pabėgo, bet tiesa buvo neįtikėtina – skirtingu laiku prapuolę vyrai pateko į viduramžių mūšio įkarštį. Jam pasibaigus, paaiškėjo, kad gyvi liko tik penki – vienas iš jų prapuolė 1906 m., kitas – 1921 m., trečias – 1945, ketvirtas – 1983 m., penktas – besibaigiant XXI amžiui, ir kad jie kunigaikščio Kęstučio valdomoje Lietuvoje. Ir jiems teks joje gyventi, kliaunantis skirtinga savo patirtimi, viliantis, kad gal per kitas Kūčias, kaip kad čia pateko, taip grįš namo. Tačiau kad sužinotų, jiems reikia gyviems jų sulaukti. O tai nebus taip paprasta, nes tai bus 1348 m. Kūčios, metų, kurie prasidės žiauriu lietuvių mūšiu su kryžiuočiais ties Strėvos upe ir kuriame teks ir jiems kautis patekus į Kęstučio kariauną.

„Pasiklydę laike“ – pirmasis lietuvių istorinis romanas, priskirtinas ,,kelionių laiku“ žanrui.