Uptono Sinclairio romanas „Džiunglės“ XX a. pradžios JAV istorijos periodą ir tuometinės kapitalizmo plėtros etapą atskleidžia per lietuvių imigrantų, dirbančių juodą darbą mėsos pramonėje, padėtį. Sakoma, kad kūrinys pakeitė Amerikos visuomenę.
Knygos pavadinimas „Džiunglės“ yra Čikagos pramoninio rajono, kuriame įsikūrusios daugiausia mėsos perdirbimo įmonės, metafora. U. Sinclairis su žurnalisto detalumu aprašo skerdyklų ir mėsos fabrikų darbo dalį, kurios negalėjo pamatyti paprasti mirtingieji. Knygos herojais jis pasirenka tikrus fabriko darbuotojus – nekvalifikuotus lietuvių darbininkus, velkančius sekinančio ir dažnai higienos nepaisančio darbo jungą.

Savo autobiografijoje U. Sinclairis (1878–1968) atskleidžia „Džiunglių“ rašymo aplinkybes ir priežastis, kodėl pagrindiniais veikėjais jis pasirinkęs lietuvius. Jaunas vieno Niujorko laikraščio žurnalistas U. Sinclairis buvo pakviestas aprašyti darbo sąlygų Čikagos skerdyklose. 1904 m. jis atvyko į Čikagą, susipažino su darbininkais, klausydavo jų istorijų ir jas užrašinėdavo. Vaikščiodavo po milžinišką skerdyklų teritoriją, stengėsi perprasti jų darbą, to meto realybę, bendravo su įvairių sluoksnių visuomenės atstovais ir netrukus jau turėjo medžiagos straipsniui, tačiau sugalvojo visa tai išdėstyti literatūrine forma. Kartą U. Sinclairis atsitiktinai pateko į lietuviškas vestuves ir čia atrado prototipus savo būsimajam romanui. Iš kai kurių autoriaus užuominų spėjama, kad naujieji imigrantai galėjo būti iš Dzūkijos ar Vilniaus krašto. Rašytojui neišdildomą įspūdį vestuvėse padarė lietuviškos dainos ir vienos jų – Antano Vienažindžio „Sudiev, kvietkeli tu brangiausias“ – jis užrašė visą posmą.

U. Sinclairis – JAV rašytojas ir žurnalistas, išleidęs beveik 100 įvairaus žanro knygų. Viena jų, „Drakono dantys“  („Dragon's Teeth“), buvo apdovanota prestižine Pulitzerio premija. „Džiunglės“ – paveikiausias ir daugiausia skaitytojų sulaukęs jo kūrinys. Nors pradžioje U. Sinclairis sunkiai rado leidyklą, kuri sutiktų spausdinti šią knygą (keturios, į kurias kreipėsi, atsisakė, motyvuodamos, kad romanas per daug šokiruojantis), nuo savo pasirodymo 1906-ųjų vasario pabaigoje kūrinys buvo išverstas į 36 kalbas, keliais tiražais išleistas daugelio didžiausių pasaulio leidyklų. Rašytojas Džekas Londonas, atsiliepdamas apie šią knygą, ją pavadino „atlyginimų vergijos „Dėdės Tomo trobele“.

Iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė.