Dešimta žinomo literatūros kritiko knyga. Ji skiriasi nuo ankstesnių. Tai laisvi užrašai, dažniausiai lakoniški, parašyti aktyvaus literatūrinio ir apskritai kultūrinio gyvenimo dalyvio. Pastaraisiais metais jų šiek tiek spausdinta „Literatūroje ir mene“. Literatūrinių ekspromtų žanrinis pobūdis įvairuoja: bendravimo su žinomais rašytojais epizodai, jų minčių paliudijimai ir charakterio škicai; reagavimai į pasirodančias publikacijas ir socialinio gyvenimo įvykius; literatūros vertintojo laikysenos ir analizės metodų refleksijos; ilgametės patirties leidėjo ir redaktoriaus apmąstymai; kultūros politikos poslinkių aidai ir pan. Kartais užrašai savaime grupuojasi – apie Maironį, apie Joną Strielkūną, apie bibliotekų padėtį, apie jaunus rašytojus ir kt. Trumpa kalba (puslapis, du), kada rimta, kada ironiška ar beletrizuota, dėstomą mintį daro lengvai aprėpiamą, įdomią skaityti.

Antra knygos dalis pavadinta „Dar apie Justiną Marcinkevičių“. Joje V. Sventickas tęsia savo studijos „Apie Justiną Marcinkevičių“ (2011) kai kuriuos motyvus. Pateikia daugiau žinių apie poeto asmeniškus bruožus, akcentuoja jo taikdariškąją misiją, svarsto adoruojamo menininko savivokos klausimus, pasakoja apie radinius poeto kūrybinio darbo kambaryje.