Description:

Ankstyvuosiuose V. Bubnio kūriniuose vyrauja bręstančio žmogaus išgyvenimai, psichologinės paauglių situacijos, mokytojų, tėvų ir vaikų santykiai. Vėliau svarbiausiuoju prozos leitmotyvu tampa Lietuvos kaimo likimas po Antrojo pasaulinio karo. Epinės slinktys vaizduojamos per šeimos ir individo likimus. Sovietinės sistemos įtaka tokiems likimams, tradicinių vertybių sankirta su sovietizacijos peršamomis vertybėmis bene labiausiai išryškėjo romanų trilogijoje „Alkana žemė“ (1971), „Po vasaros dangum“ (1973) ir „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1976).