Rūko nesugadinti lieka tik tie, kuriems niekas nesvarbu, kurie neturi ką slėpti.
* * *
– Rūko nesugadinti, – pasakė Didysis Bertoldas ir pats nusijuokė.
– Nesupratau?
– Rūko nesugadinti, nes sugadinti dėl nieko nebesijaudina, o tada nėra ir ko rūkyti.
* * *
Jis išrinko italų restoraną. Valgė spagečius. Jis užsisakė dvi porcijas. Ersi suprato, kodėl jis toks plaukuotas – tai spagečiai lenda į išorę. Žmogaus organizmas nepajėgus visko suvirškinti.
* * *
Atsisveikindamas Tipas ją pabučiavo ir pasiėmė iš jos kišenės piniginę. Ką nors juk reikia pasiimti.
* * *
– Tu mane kankinai, – pasakė Moteris. – Kankinami žmonės viską užmiršta.
– Kankinami žmonės viską prisimena, – patikslino Haris.
– Viskas priklauso nuo kankinimo rūšies, – pasakė Moteris.
Rasa Aškinytė – humanitarinių mokslų (filosofijos) magistrė, edukologijos doktorantė, Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros lektorė. Yra parašiusi vadovėlių („Filosofija vaikams“, „Etika 7–9 klasėms“ ir kt.), knygą vaikams („Beveik varlės“). Romanas „Rūko nesugadinti“ – Rasos Aškinytės debiutas suaugusiųjų literatūroje. Autorei būdingas intelektualus sąmojis, ekstravagantiški paradoksai, įkrautas lakoniškumas.
Romanas „Rūko nesugadinti“ išsiskiria neįprasta struktūra – pateikiamas ne tik pats tekstas, bet ir provokuojantys, skaitančiojo refleksiją skatinantys klausimai, kviečiantys įsigilinti ne tiek į tekstą, kiek į kontekstą, ne į siužetą, o į savo paties gyvenimą.
Ši paprasta, tačiau neįprasta ir netikėta, moderni, tačiau ir klasikinė istorija suteiks skaitytojams ne tik galimybę pamąstyti, bet ir estetinio malonumo.
Description: