Šioje knygoje išreikštas įvairiapusis požiūris į meilę. Atsakomas turbūt daugelį kankinantis klausimas: o kas gi iš tikrųjų yra Meilė? Ar mokame mylėti? Ir ar išvis žinome, kad ir Mylėti reikia mokėti?
„Skirtingai nuo simbolinio ryšio, subrendusi meilė yra ryšys, kurio sąlyga yra asmens orumo, individualybės išsaugojimas.
Meilė yra aktyvi žmogaus galia; jėga, kuri įveikia sienas, skiriančias žmogų nuo jo artimųjų, kuri riša jį su kitais; meilė priverčia įveikti izoliacijos ir atskirumo jausmą, tuo pat metu leisdama išlikti savimi, išsaugoti savo orumą. Meilėje įmanomas paradoksas, kai du žmonės tampa vienu ir vis dėlto išlieka abu.
Meilė yra veikla, o ne pasyvus išgyvenimas; tai yra „veikimas“, o ne „buvimas paveiktu“. Pačia bendriausia meilė apibūdinama pirmiausia kaip davimas, o ne gavimas. Knyga mus moko duoti ir rodo to svarbą mums patiems ir gaunančiajam.“
Meilė taip pat vyriško ir moteriško prado troškimas susijungti. Šio poliškumo idėja geriausiai išreikšta mite apie Adomą ir Ievą. Ieva buvo sukurta iš Adomo šonkaulio. Dauguma patriarchato šalininkų mano, kad dėl to moteris yra žemesnė. Šioje knygoje paneigiama ši nuostata.
Galima išskirti šias meilės grupes, kurios yra smulkiai išnagrinėtos knygoje:
a) Broliška meilė. Mylėk savo artimą kaip pats save;
b) Motinos meilė. Besąlygiškas vaiko gyvenimo ir jo reikmių įtvirtinimas;
c) Erotinė meilė. Savo prigimtimi ji yra išskirtinė ir neuniversali, tai, ko gero, pati apgaulingiausia meilės rūšis;
d) Meilė sau. Daugelis yra įsitikinę, kad dora - mylėti kitus, o save mylėti - nuodėmė. Šis požiūris turi senas tradicijas Vakaruose;
e) Meilė Dievui. Religinė meilės forma.
Autoriui pasaulinę šlovę pelnė ir kitos jo parašytos knygos apie laisvę, visuomenę ir religiją.
Description: