ŠVIIIIIILLLPPPT! Paukštis? Lėktuvas? Ne, šuo, bėgantis pusantro šimto kilometrų per valandą greičiu!
Lakstūnė – nepaprastas šuo. Tai keturkojė amsinti raketa, ir Trevoras iki atostogų pabaigos turi ją išdresuoti. Jei nepavyks, jis pralaimės lažybas siaubingajam Čarliui Smagui, ir jo likimas bus liūdnas (susijęs su varlių kurkulais).
Ši knyga yra pelniusi prestižinio Vaikų knygos konkurso, organizuojamo Vaikų knygos federacijos, apdovanojimą.
Pririšau Lakstūnę prie vartų virpsto ir prisisegiau riedučius. Paskui atsargiai atrišau pavadėlį, apsivyniojau apie riešą ir pritūpiau.
– Na, Lakstūne, kylam!
Jos raginti nereikėjo. Priekinės letenos ėmė suktis sūkuriais kaip animaciniame filme, ir mes nurūkom, tik Lakstūnės ausys plaikstėsi įkandin kaip reaktyvinio lėktuvo pėdsakas. Mane apstulbino jos jėga ir tempas. Net vilkdama mane, ji kaipmat pasiekė maždaug macho – 340 m/s – greitį (bent taip atrodė). Kojomis beveik nesiekdama šaligatvio, ji laiminga lojo, ir mes švilpėm tolyn. Lakstūnė buvo sužavėta. Aš laikiausi pavadėlio, vėjas kedeno plaukus.
Mes stilingai pasukome už kampo, ir Lakstūnė pagrindine gatve patraukė į turgelį. Pamaniau, kad metas lėtinti greitį, deja, stabdžių neturėjau, šuo irgi. Beje, Lakstūnė tuo metu jau buvo pasiekusi turbo greitį, t. y. nebesustabdoma.
Mes įsiveržėm į turgelį didžiuliu greičiu ir išblaškėme pirkėjus į visas puses. Nenorėjau nusisukti sprando, todėl nepaleidau pavadėlio, kai it paklaikę zigzagais iš vieno šono į kitą skriejome per pakraupusią minią. Iš paskutiniųjų stengiausi nepargriūti.
Staiga Lakstūnė metėsi į šalį, kad neužkliudytų apkiautusios senos ponios. Bijodamas prarasti pusiausvyrą, atmečiau ranką, ir joje kažkodėl atsidūrė senės rankinė.
– Gelbėkit! Mane apiplėšė! Gaudykit bernioką! Jis ištraukė rankinę!
Visas turgus akimirksniu leidosi man iš paskos, o aš niekaip negalėjau sustoti ir pasiaiškinti. Lakstūnė įsisiautėjo.
Description: