Description:

Romanistas ir eseistas Aldous Leonard Huxley, kritikų vadinamas anglų intelektinio romano tėvu,  gimė 1894 liepos 26 d. turtingoje ir išsilavinusioje šeimoje. Būdamas keturiolikos metų skaudžiai išgyveno motinos mirtį - šio praradimo poveikį galime justi vėlesniuose jo romanuose. Dar besimokydamas prestižinėje Etono gimnazijoje, šešiolikmetis Aldous susirgo akių liga ir vos neapako. Regėjimą pavyko atstatyti tiek, kad Huxley galėjo tęsti studijas Oxforde, kurį baigė su pagyrimais, bet Pirmojo Pasaulinio karo metu buvo atleistas nuo tarnybos armijoje.

Pirmąją savo knygą, eilėraščių rinkinį, Huxley išleido 1916 m., bet pirmais rimtais pasiekimais laikytini romanai, kupini įžvalgios satyros, - debiutinis Geltonasis Kroumas (1921 m.), Juokdarių šokis (1923 m.), Tie išdžiūvę lapai (1925 m.) ir išradingasis Kontrapunktas (1928 m.), tapęs pirmuoju autoriaus bestseleriu. Per kitus 3 m. jis parašė dar 6 knygas (apsakymų, esė, poezijos ir dramaturgijos), bet nė viena jų ypatingai neišsiskyrė.

1932 m. išleistu romanu Šaunus naujasis pasaulis, Huxley tarytum iš naujo įnėrė į grožinės literatūros pasaulį. 1948 m. buvo išleistas vienas reikšmingiausių Huxley romanų Beždžionė ir esmė.

Šeštame dešimtmetyje Aldous Huxley išgarsėjo savo susidomėjimu LSD ir kitais psichodeliniais preparatais. 1953 m. jis sutiko išbandyti meskaliną, oficialiai „prižiūrimas“ atsakingo mediko. Huxley tai buvo pirmiausia sąmonės išplėtimo patirtis, kitos tikrovės pažinimas. Kaip tik tai buvo kruopščiai išanalizuota eseistinėse knygose Patirties vartai (1954 m.), Dangus ir pragaras (1956 m.) bei romane Sala (1962 m.).

Per savo ilgą rašytojo karjerą Huxley išleido 47 knygas. Garsaus anglų rašytojo ir kritiko Anthony Burgesso teigimu, Huxley „aprūpino anglų romaną smegenimis“. Tai vienas reikšmingiausių intelektinio romano atstovų Europos literatūroje.

Huxley mirė 1963 m. lapkričio 22-ąją, tą pačią dieną, kai buvo nužudytas JAV prezidentas John Kennedy.