Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovičius, 1904–1969) – viena ryškiausių XX a. avangardo figūrų. Nuo 1939 m. gyveno Argentinoje, nuo 1964 m. – Prancūzijoje. Literatūros tradicijas laužantis, groteskiškas Gombrowicziaus romanas „Transatlantas“ (1953) griauna tautinius mitus, visuomenės stereotipus ir atskleidžia žmogiškąją tikrovę, kur „paskutinė instancija yra žmogus, o ne kokia nors absoliuti vertybė“. 1967 m. už romaną „Kosmosas“ („Baltos lankos“, 2008 m.) Gombrowiczius pelnė tarptautinę leidėjų įsteigtą literatūros premiją, kurios pirmieji laureatai buvo Samuelis Beckettas ir Jorge Luisas Borgesas. Tam tikra prasme jaučiuosi esąs Mozė. Iš tikro juokingas tasai mano įgimtas polinkis pernelyg vertinti save. Svajonėse puikuojuosi kiek tik išgalėdamas. Cha cha, o kodėl – paklausite jūs – jautiesi esąs Mozė? Prieš šimtą metų lietuvių poetas suteikė formą lenkų dvasiai, šiandien aš, tarytum Mozė, išvedu lenkus iš tos formos, išvedu lenką iš jo paties... [...] Ne, tai anaiptol ne atsitiktinumas, kad tą valandėlę, kai skubiai prireikia herojaus, nei iš šio nei iš to atsiranda juokdarys... sąmoningas ir todėl rimtas.
Description:
Lenkų rašytojas Witoldas Gombrowiczius (Vitoldas Gombrovičius, 1904–1969) – viena ryškiausių XX a. avangardo figūrų. Nuo 1939 m. gyveno Argentinoje, nuo 1964 m. – Prancūzijoje. Literatūros tradicijas laužantis, groteskiškas Gombrowicziaus romanas „Transatlantas“ (1953) griauna tautinius mitus, visuomenės stereotipus ir atskleidžia žmogiškąją tikrovę, kur „paskutinė instancija yra žmogus, o ne kokia nors absoliuti vertybė“. 1967 m. už romaną „Kosmosas“ („Baltos lankos“, 2008 m.) Gombrowiczius pelnė tarptautinę leidėjų įsteigtą literatūros premiją, kurios pirmieji laureatai buvo Samuelis Beckettas ir Jorge Luisas Borgesas. Tam tikra prasme jaučiuosi esąs Mozė. Iš tikro juokingas tasai mano įgimtas polinkis pernelyg vertinti save. Svajonėse puikuojuosi kiek tik išgalėdamas. Cha cha, o kodėl – paklausite jūs – jautiesi esąs Mozė? Prieš šimtą metų lietuvių poetas suteikė formą lenkų dvasiai, šiandien aš, tarytum Mozė, išvedu lenkus iš tos formos, išvedu lenką iš jo paties... [...] Ne, tai anaiptol ne atsitiktinumas, kad tą valandėlę, kai skubiai prireikia herojaus, nei iš šio nei iš to atsiranda juokdarys... sąmoningas ir todėl rimtas.